2011 m. kovo 11 d. Japoniją stipriai supurtė 9 balų žemės drebėjimas, po kurio atėjo didžiulis cunamis. Vienas iš didžiausių šios katastrofos pasekmių buvo avarija „Fukushima Daiichi“ atominėje elektrinėje. Tai sukėlė rimtą grėsmę radioaktyviųjų medžiagų nuotėkiui ir sprogimams. Ši grėsmė tapo priežastimi vienai didžiausių evakuacijų taikos metu iš išsivysčiusios šalies.
Kaip vyksta reali evakuacija?
Pirmąją avarijos dieną Japonijos valdžia nurodė gyventojams evakuotis iš 3 km spindulio aplink elektrinę. Tuo pačiu metu 10 km zonoje gyventojams buvo patarta likti patalpose. Vėliau tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas padidinti apsaugos zonas. Kovo 12 d. evakuacija išplėsta iki 10 km, o netrukus – iki 20 km spindulio aplink „Fukushima Daiichi“.
Per kelias pirmas dienas buvo evakuota apie 78 tūkst. žmonių iš 20 km spindulio, dar apie 62 tūkst. gyventojų iš 20–30 km zonos. Jiems buvo rekomenduota išvykti dėl galimo didesnio radiacijos lygio. Vėliau buvo evakuoti ir toliau esantys rajonai, kuriuose užfiksuota didesnė tarša, pavyzdžiui, Iitate kaimas šiaurės vakaruose nuo elektrinės.
Japonijos vyriausybė paskelbė branduolinės nelaimės padėtį pagal Specialių priemonių dėl branduolinių avarijų įstatymą. Ji nustatė 20 km „evakuacijos zoną“, o už jos ribų – „planuojamos evakuacijos zonas“, kur galimi didesni metiniai radiacijos lygiai.
Iš viso, dėl radiacinės taršos grėsmės ir vėlesnio zonavimo buvo perkelta daugiau nei 100–150 tūkst. žmonių. Dalis jų negalėjo grįžti namo daugelį metų.
Oficialūs vertinimai: ką rodo ataskaitos?
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) savo ataskaitoje „The Fukushima Daiichi Accident“ aprašo, kaip buvo įgyvendintos apsaugos priemonės: evakuacija, slėpimasis patalpose, maisto ir vandens ribojimas.
Jungtinių Tautų mokslinis komitetas dėl jonizuojančiosios spinduliuotės (UNSCEAR) analizavo gyventojų gautas dozes ir nustatė, kad evakuotose ir neevakuotose teritorijose daugumos gyventojų veiksmingosios dozės pirmaisiais metais po avarijos buvo nuo kelių iki maždaug 10 mSv.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) parengė sveikatos rizikos vertinimą, kuriame nagrinėjama radiacijos poveikio rizika ir ilgalaikės pasekmės bendruomenėms. Vėlesniuose dokumentuose akcentuojama psichologinė ir socialinė žala – didesnis PTSS, nerimo ir depresijos paplitimas.
Ši patirtis parodė, kad evakuacija nuo radiacijos – ne tik techninis sprendimas, bet ir sudėtingas socialinis iššūkis.
Kas vyko toliau: zonų kaita ir grįžimas namo
Po avarijos aplink elektrinę atsirado kelios zonavimo sritys:
- Evakuacijos įsakymo zona
- Riboto gyvenimo zona
- Sunku sugrįžti zona
Pagal Japonijos rekonstrukcijos agentūros duomenis, iki 2020 m. daugelyje teritorijų evakuacijos įsakymai buvo atšaukti, tačiau kai kurios „sunku sugrįžti“ zonos išliko.
Ką tai reiškia mums ir kodėl tai svarbu 72h.lt?
Fukušimos atvejis rodo, kad evakuacijos sprendimas gali būti priimtas labai greitai – žmonėms suteikiama tik keliolika minučių ar kelių valandų susiruošti.
Tokiose situacijose kritiškai svarbus išankstinis pasiruošimas. Būtent tam ir skirta 72 valandų išgyvenimo kuprinė, kuri leidžia greitai evakuotis, sumažinti stresą ir apsaugoti šeimą pirmosiomis krizės dienomis.
Gyventojams, gyvenantiems prie pavojingų objektų, pasiruošimas tampa atsakomybe. Todėl 72h.lt ne tik siūlo paruoštus komplektus, bet ir dalinasi praktiniais patarimais apie evakuacijos planavimą, šeimos susitarimus ir komunikacijos trikdžius.
Fukušimos atvejis primena: technologijos gali sugesti, prognozės gali klysti, tačiau asmeninis pasiruošimas – tai, ką galime kontroliuoti patys.
