Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja visuomenės klausimų saugumo tema, ypač dėl geopolitinės įtampos kaimynystėje, todėl klausimas „ar reikia ruoštis karui“ tampa ne vieno ginčų objektu. Tačiau svarbu pabrėžti – pasirengimas ekstremalioms situacijoms nėra signalas panikai, o priešingai – tai strateginis, atsakingas ir rūpestingas požiūris, orientuotas į jūsų ir jūsų artimųjų saugumą, savaiminį išgyvenimą ir psichologinį stabilumą krizinėmis aplinkybėmis (šaltinis).
Kodėl Lietuvos institucijos ragina būti pasirengus?
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nuolat ragina gyventojus turėti asmeninį ekstremalios situacijos planą bei iš anksto parengtą išvykimo krepšį – idealiai bent vienai savaitei, tačiau minimaliai 72 valandoms. Tai apima ne tik būtinų daiktų turėjimą, bet ir tikslių veiksmų žinojimą, pvz., draugų susitikimo vietos, artimiausių slėptuvių, vaistinių ar priedangos objektų žemėlapis (šaltinis).
Dar daugiau: Vidaus reikalų ministerija pristatė mobiliąją programėlę LT72, kuri suteikia gyventojams galimybę ne tik operatyviai gauti perspėjimus apie grėsmes, bet ir planuoti evakuacijos maršrutus, susipažinti su slėptuvių vietomis bei kritinės informacijos tinklais (šaltinis).
Kas iš tikrųjų yra 72 valandų išgyvenimo kuprinė?
72 valandų išgyvenimo kuprinė – tai ne aksesuaras, o likimo sprendimų priemone. Ji yra kruopščiai sukurtas priemonių rinkinys, leidžiantis išgyventi kritinėmis akimirkomis, netekus bet kokios išorinės paramos. Pagal Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainę (lt72.lt), tokioje kuprinėje neatidėliotinai turėtų būti apie 6 litrus vandens vienam asmeniui, supilto į mažas talpas, kad būtų lengviau nešiotis ir paskirstyti svorį (šaltinis).
Be vandens, būtini elementai apima: pirmosios pagalbos priemonės (įskaitant turniketą, dezinfekcinius skysčius, vaistus, sveikatos istorijos kopijas), higienos reikmenis, atsargų drabužius, miegmaišį ar antklodę, energijos šaltinius, kaip powerbank’ai ir žibintuvėliai, radijo imtuvus, grynųjų pinigų atsargą, asmens dokumentus ir jų kopijas, net šeimos ar artimųjų kontaktus ir raštelius su svarbia informacija (šaltinis).
Ar karinė grėsmė reali Lietuvoje?
Lietuva yra NATO narė ir pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį naudoja kolektyvinės gynybos principą, kuris užtikrina tam tikrą apsaugą. Visgi institucijos nuolat pabrėžia, kad net geriausia kolektyvinė apsauga neatstoja pilietiško pasirengimo: tik aktyviai sutvarkytas asmeninis pasirengimas užtikrina, kad jūs ir jūsų artimieji išliksite saugūs ir psichologiškai stabilūs bet kurioje krizėje – ar tai būtų karo atvejis, ar stichinė nelaimė, ar netgi ilgalaikis elektros tiekimo sutrikimas (šaltinis).
Ką konkrečiai dėti į kuprinę? Oficialios gairės
Remiantis lt72.lt ir PAGD rekomendacijomis, šios sudedamosios dalys įtraukia:
- Vandens atsargas: apie 6 litrus vienam asmeniui, paskirstytą į mažas talpas – kad būtų lengviau nešti.
- Maisto davinius trijų parų atsargai – konservai, kruopos, džiovinti vaisiai, riešutai, saldumynai.
- Vaistus – tiek nuolatos vartojamus, tiek nereceptinius, gydytojo paskirtus, su atsargomis 7 dienoms.
- Pirmosios pagalbos priemones, higienos reikmenis (muilas, tualetinis popierius, drėgnos servetėlės).
- Drabužius – sezoninius komplektus, įskaitant termorūbus, šiltus marškinėlius, lietpalčius, batus, kojines, pirštines.
- Technines priemones – powerbank’us, žibintuvėlius, radijo imtuvus, atsargines baterijas, atsparius aplankus dokumentams.
Visas šias rekomendacijas galima rasti oficialiose pasirengimo ekstremalioms situacijoms gairėse (šaltinis).
Išvada – pasiruošimas nustato ramybę
Pasiruošimas karui ar kitoms ekstremalioms situacijoms nėra kvietimas gyventi baimėje – tai racionalus, konstruktyvus veiksmas, kurio tikslas yra padidinti savo ir savo artimųjų saugumo lygį. Kuo daugiau žmonių bus gerai pasiruošę, tuo atsparesnė ir atsakingesnė bus visuomenė (šaltinis).