Pasiruošimo kuprinės pasaulyje: kiek žmonių iš tiesų yra pasirengę ekstremalioms situacijoms?

Išvykimo kuprinė šiandien tampa vienu svarbiausių pasirengimo ekstremalioms situacijoms elementų visame pasaulyje. Dar prieš dešimtmetį ją dažniausiai turėjo tik išgyvenimo entuziastai, tačiau šiandien oficialios institucijos Europoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse rekomenduoja kiekvienam namų ūkiui turėti bent 72 valandų atsargas bei iš anksto paruoštą evakuacijos kuprinę. Karai, pandemijos, stichinės nelaimės, elektros tiekimo sutrikimai ir klimato kaitos sukelti reiškiniai paskatino milijonus žmonių iš naujo įvertinti savo pasirengimą netikėtoms situacijoms.

Vis dažniau girdimas terminas išvykimo kuprinė (angl. Go Bag arba Bug Out Bag) – tai iš anksto paruošta kuprinė su svarbiausiais daiktais, leidžianti greitai evakuotis ir savarankiškai išgyventi bent pirmąsias 72 valandas.

Pasaulio statistika

Didžioji dalis pasaulio valstybių neklausia gyventojų tiesiogiai, ar jie turi „Go Bag”, todėl dažnai naudojami ir kiti pasirengimo rodikliai – maisto atsargos, vandens rezervas, pirmosios pagalbos rinkiniai ar avariniai planai.

Svarbu: jei prie šalies nėra tikslaus procento, tai reiškia, kad tokia statistika viešai nerenkama arba nebuvo paskelbta nacionaliniu mastu.

Japonija – pasaulio lyderė

Japonijoje pasirengimas nėra hobis – tai kasdienio gyvenimo dalis.

Šalis kasmet patiria:

• apie 1 500–2 000 juntamų žemės drebėjimų;
• dešimtis stiprių taifūnų;
• cunamių grėsmę;
• ugnikalnių aktyvumą.

Todėl pasirengimas pradedamas dar mokyklose.

2024–2025 m. apklausų rezultatai

Daugelyje Japonijos miestų gyventojai kasmet dalyvauja evakuacijos pratybose, o rugsėjo 1-oji minima kaip Nacionalinė pasirengimo nelaimėms diena. Daugiau apie Japonijos pasirengimo sistemą galima sužinoti oficialioje Tokyo Metropolitan Government Disaster Prevention svetainėje.

Jungtinės Amerikos Valstijos

JAV pasirengimas labai priklauso nuo regiono.

• Floridoje žmonės ruošiasi uraganams.
• Kalifornijoje – žemės drebėjimams ir miškų gaisrams.
• Vidurio valstijose – tornadams.

Todėl pasirengimo kultūra čia gana stipri.

Nacionalinių apklausų rezultatai

Oficialias rekomendacijas, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms ir susikomplektuoti 72 valandų rinkinį, skelbia Ready.gov, o papildomą informaciją apie pasirengimą nelaimėms galima rasti ir FEMA svetainėje.

Europa

Europos Komisijos atliktas Eurobarometro tyrimas atskleidė gana įdomų vaizdą. Nors apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms kalbama vis dažniau, dauguma europiečių vis dar nėra tinkamai pasiruošę galimoms krizėms.

Europos gyventojų pasirengimas

Tai reiškia, kad daugiau nei pusei Europos gyventojų rimtesnė krizė vis dar būtų didelis iššūkis. Dėl šios priežasties vis daugiau Europos valstybių ragina gyventojus pasirūpinti bent minimaliomis maisto, vandens ir kitų būtiniausių priemonių atsargomis.

Šiaurės Europa – pasirengimo pavyzdys

Nors Suomija, Švedija ir Norvegija neskelbia tikslaus žmonių, turinčių išvykimo kuprines, skaičiaus, jos laikomos vienomis geriausiai pasirengusių valstybių pasaulyje.

Suomija

Suomija jau daugelį metų laikoma viena geriausiai pasirengusių Europos valstybių. Šalyje yra:

• daugiau kaip 50 000 civilinės saugos slėptuvių;
• slėptuvėse vietos maždaug 4,8 mln. žmonių;
• gyventojai nuolat raginami namuose turėti bent 72 valandų maisto ir vandens atsargas.

Šalyje pasirengimas nelaimėms yra ne vien valstybės, bet ir kiekvieno gyventojo atsakomybė.

Švedija

2018 m. visi Švedijos namų ūkiai gavo leidinį: „Jeigu ateitų krizė arba karas”

Jame paaiškinama:

• kokį maistą laikyti namuose;
• kiek vandens sukaupti;
• kaip pasiruošti elektros dingimui;
• kaip pasirengti evakuacijai.

Po 2022 m. leidinys buvo atnaujintas ir papildytas naujomis rekomendacijomis. Jį parengė Švedijos civilinės saugos agentūra MSB (Swedish Civil Contingencies Agency), kuri nuolat skelbia gyventojams skirtas pasirengimo gaires.

Norvegija

Norvegijos valdžia rekomenduoja kiekvienam namų ūkiui turėti:

• 9 litrus vandens vienam žmogui;
• ilgo galiojimo maisto;
• dujinę viryklę;
• žibintuvėlius;
• baterijas;
• radijo imtuvą.

Tokios rekomendacijos padeda gyventojams savarankiškai pasirūpinti savimi pirmosiomis krizės dienomis, kol valstybės tarnybos atkuria įprastą pagalbos teikimą.

Kodėl visur kalbama apie 72 valandas?

72 valandos nėra atsitiktinis skaičius. Civilinės saugos tarnybos visame pasaulyje remiasi prielaida, kad po didelės nelaimės pagalba ne visus gali pasiekti iš karto. Pirmosios trys paros dažniausiai būna kritiškiausios, todėl rekomenduojama kiekvienam namų ūkiui būti pasirengusiam išgyventi savarankiškai.

Jeigu norite plačiau sužinoti, kodėl pasirinktas būtent toks laikotarpis, skaitykite mūsų straipsnį Kas yra 72 valandų taisyklė?.

Todėl rekomenduojama turėti bent:

Jeigu nenorite visų priemonių komplektuoti patys, galite rinktis jau paruoštą 72 valandų išvykimo kuprinę, kurioje sudėti svarbiausi daiktai, rekomenduojami pirmosioms krizės valandoms ir dienoms.